pradi
 

















 
 
 
 
 Popieiaus Benedikto XVI inia 2012 m. Pasaulins migrant ir pabgli dienos proga
 
 

Popieius BENEDIKTAS XVI

Migracija ir naujoji evangelizacija

inia 2012 m. Pasaulins migrant ir pabgli dienos proga

Brangs broliai ir seserys!

Skelbti Jz Krist, vienatin pasaulio Iganytoj, „yra esmin Banyios misija. Tai uduotis ir misija, kurios ypa neatidliotinos dl plai bei gili dabarties visuomens pokyi“ (Evangelii nuntiandi, 14). Šiandien i ties jauiame neatidliotin poreik su nauja jga ir naujaip skatinti evangelizacijos darb pasaulyje, kuriame griva sienos ir nauji globalizacijos procesai dar labiau suartina individus ir tautas tiek dl visuomens komunikavimo priemoni pltros, tiek dl galimybs individams bei grupms danai ir lengvai judti. Tokiomis naujomis aplinkybmis kiekvienas i ms turime i naujo suadinti t usidegim ir drs, su kuriais pirmj krikioni bendruomens narsiai skelb Evangelijos naujyb, leisdami savo irdyse nuaidti ventojo Pauliaus odiams: „Kad a skelbiu Evangelij, tai neturiu pagrindo girtis, nes tai mano btina prievol, ir vargas man, jei neskelbiau Evangelijos!“ (1 Kor 9, 16).

Ši met Pasaulinei migrant ir pabgli dienai paminti parinkau tem „Migracija ir naujoji evangelizacija“. Ši tema kaip tik ir kyla i tokios tikrovs. Dabarties metas ities kvieia Banyi imtis naujosios evangelizacijos aprpiant ir plat bei sudting mogikojo mobilumo reikin, suintensyvinant savo misionierikj veikl tuose regionuose, kur Evangelija skelbiama pirm kart, ir alyse, turiniose krikionybs tradicij.

Palaimintasis Jonas Paulius II mus kvieia maitintis Dievo odiu, idant btume Dievo odio tarnai atlikdami evangelizacin darb toje situacijoje, „kuri dl globalizacijos ir jai bdingos naujos bei kintanios taut ir kultr mozaikos darosi labiau vairialyp ir sudtingesn“ (Novo millennio ineunte, 40). Vidin ir tarptautin migracija, kaip galimyb iekoti geresni gyvenimo slyg ar pabgti nuo persekiojim, karo, smurto, bado ar gamtos katastrof pavoj, i ties slygojo precedento neturint individ ir taut maiymsi, lydim nauj problem ne tik mogikuoju, bet ir etiniu, religiniu bei dvasiniu matmeniu. Dabartiniai akivaizds sekuliarizacijos padariniai, nauj sektantik sjdi atsiradimas, paplits nejautrumas krikionikajam tikjimui ir rykus polinkis fragmentacij trukdo sutelkti dmes bendr pagrind, skatinant formuotis vien broli ir seser eim „visuomense, tampaniose vis labiau daugiatautmis ir tarpkultrinmis, kur ir asmenys, ipastantys skirtingas religijas, kvieiami atvir pokalb, kuriuo siekiama taikaus ir vaisingo bendrabvio, gerbianio teistus skirtumus“, kaip esu ras prajusi met inioje ios dienos proga. Ms laikus enklina bandymai paalinti Diev ir Banyios mokym i gyvenimo horizonto atveriant keli abejonms, skepticizmui ir abejingumui bei siekiant panaikinti bet kur krikionikojo tikjimo socialin ir simbolin regimum.

Šioje aplinkoje migrantai, pain ir prim Krist, neretai ima nebelaikyti jo svarbiu savo gyvenime, netenka tikjimo jausmo, nebepripasta, kad jie yra Banyios nariai, ir danai gyvena Kristaus ir jo Evangelijos nebepaenklint gyvenim. Uaug krikioni tikjim ipastaniose tautose, jie danai emigruoja alis, kur krikionys sudaro maum arba kur sena tikjimo tradicija yra ne asmeninis sitikinimas ar bendruomens konfesija, bet sumenkusi ligi kultrinio fakto. ia Banyiai kyla ikis padti migrantams ilaikyti tikjim tvirt net tada, kai jie nebeturi kultrinio ramsio, egzistavusio j kilms alyje, ir irutulioti naujas pastoracines strategijas, taip pat metodus bei kalbsenas, kad visada gyvai bt priimamas Dievo odis. Vienais atvejais tai teikia prog skelbti, kad Jzuje Kristuje monija yra galinta dalyvauti Dievo slpinyje ir jo meils gyvenime, kad ji yra atverta vilties ir taikos horizontui – taip pat per pagarb dialog ir regim solidarumo liudijim. Kitais atvejais egzistuoja galimyb paadinti snaudiani krikionikj sin atnaujintu Gerosios Naujienos skelbimu ir nuoseklesniu krikionikuoju gyvenimu, padedant i naujo atrasti susitikimo su Kristumi, aukianiu mones ventum bet kur, net svetimoje alyje, gro.

Šiandienis migracijos reikinys taip pat yra Apvaizdos suteikta proga skelbti Evangelij iuolaikiniame pasaulyje. Vyrai ir moterys i vairi ems region, dar nesusitik su Kristumi ar pastantys j tik i dalies, praosi bti priimami alis, turinias sen krikionybs tradicij. Btina surasti tinkam bd, leisiani jiems susipainti su Jzumi Kristumi ir patirti nekainojam iganymo, kuris kiekvienam yra apstaus gyvenimo versm, dovan (plg. Jn 10, 10); iuo atvilgiu ypatingas vaidmuo tenka ir migrantams, nes jie savo ruotu gali tapti „Dievo odio aukliais ir prisiklusio Jzaus, pasaulio vilties, liudytojais“ (plg. Apatalikasis paraginimas Verbum Domini, 105).

Reikliame naujosios evangelizacijos kelyje migracijos lygmeniu esminis vaidmuo tenka pastoracijos darbuotojams – kunigams, pavstiesiems asmenims ir pasaulieiams, kurie darbuojasi vis labiau pliuralistinje aplinkoje. Kvieiu juos semti i Banyios mokymo ir ivien su savo ordinarais iekoti bd, kaip brolikai dalytis ir pagarbiai skelbti, veikti susiprieinim ir nacionalizm. Savo ruotu migrant kilms, tranzito ir migrant srautus svetingai priimanij ali Banyios turt tarpusavyje labiau bendradarbiauti ir dl ivykstanij, ir dl atvykstanij, bet kuriuo atveju dl vis, kuriems reikia ivysti gailesting Kristaus veid, atskleidiam priimant artim. Norint gyvendinti vaising bendrysts pastoracij, gali bti naudinga atnaujinti tradicines migrant ir pabgli globos struktras, papildant jas modeliais, geriau atsiliepianiais naujas aplinkybes, kuriomis sveikauja vairios tautos ir kultros.

Prieglobsio praantieji, pabg nuo persekiojim, smurto ir grsm gyvybei keliani situacij, turi sulaukti i ms supratingumo ir svetingo primimo, pagarbos, rodomos mogaus kilnumui bei j teisms, taip pat patys suvokti savo pareigas. J kania akina pavienes valstybes ir tarptautin bendruomen persiimti svetingumo nuostata nugalint baim bei vengiant bet kurios diskriminacijos ir laiduoti konkret solidarum per tinkamas svetingumo struktras ir apgyvendinimo programas. Taigi btina abipus pagalba tarp keniani region ir t, kurie per daugel met prim nemaai pabgli, taip pat valstybms tarpusavyje reikia labiau dalytis atsakomybe.

Spaudai ir kitoms komunikavimo priemonms tenka svarbi uduotis teisingai, objektyviai ir siningai supaindinti su situacija t, kurie buvo priversti palikti savo tvyn bei artimuosius ir trokta pradti kurti nauj gyvenim.

Krikioni bendruomens privalo skirti ypating dmes darbo migrantams ir j eimoms, lydti juos malda, solidarumu ir krikionikja meile, pabrdamos tai, kas abipusikai praturtina, ir skatindamos naujus politinius, ekonominius ir socialinius projektus, prisidedanius prie didesns pagarbos kiekvieno asmens kilnumui, eimos isaugojimo, galimybs gauti tinkam bst, darb ir gerov.

Kunigai, pavstieji asmenys, pasaulieiai ir pirmiausia visi jaunuoliai turt noriai remti gausyb savo broli ir seser, pabgusi nuo smurto ir turini veikti naujos gyvensenos ir integracijos sunkum ik. Iganymo Jzuje Kristuje skelbimas bus paspirties, vilties ir diaugsmo, kuriam nieko netrksta (plg. Jn 15, 11), versm.

Galiausiai noriau paminti gausyb tarptautini student, irgi susiduriani su integracijos problemomis, biurokratiniais sunkumais, vargais iekant bsto ir primimo struktr. Krikioni bendruomens turt bti ypa jautrios gausiems jaunuoliams, kuriems btent dl j jaunysts reikia ne tik kultrinio augimo, bet ir atsparos tak ir kurie savo irdyse labai alksta tiesos ir trokta sutikti Diev. Krikionikosios pakraipos universitetai ypatingu bdu turi bti liudijimo ir naujosios evangelizacijos skleidimo vietos, rimtai sipareigoti socialinei, kultrinei ir mogikajai paangai akademinje aplinkoje. Jiems taip pat privalu skatinti kultr dialog ir branginti indl, kuriuo tarptautiniai studentai gali prisidti. Sutikdami autentik Evangelijos liudytoj ir krikionikojo gyvenimo pavyzdi, tie studentai patys pajus paskat tapti naujosios evangelizacijos skleidjais.

Brangs biiuliai, praykime Marijos, Kelio Dievo Motinos, utarimo, kad diugus iganymo Jzuje Kristuje skelbimas atnet vilt keliaujani pasaulio keliais irdis. Visus patikinu, jog u juos meldiuosi, ir teikiu savo apatalikj palaiminim.

Vatikanas, 2011 m. rugsjo 21 d.

BENEDICTUS PP. XVI

___________________________________

„Banyios inios“, 2012 Nr. 1

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi